apkrėsti

apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus, nesusidraikiusius pėdus apkrė̃sk į kūlį J. 3. R, KII172, DŽ apiberti, apdėti: Pamatai reikia apkrė̃sti žemėm, kad būt šiltesnė gryčia, ba ne taip vėjas pro juos ūžauna Ds. Galima matyti … dirvas, tirštai akmenimis apkrėstas LTI454. Ir šis kiemelis vis daugiau smiltimis apkrečiamas prš. | refl. Š. 4. apiberti kuo nešvariu: Apìkrėtei su kažkuo stalą Skp. Apdenk rūbus, kad šluodama neapkrė̃stum Trgn. 5. apdrėbti: Sniegas labai àpkrėtė Ėr. Reikia ilgi vyžai nepint – purvynu šikinę apkrėsì Ml. | refl. Š. 6. apvilkti: Apkrėsk gerom drabùžėm, atrodys gerai Rm. 7. Q77, R70, Š patręšti, pamėžti: Dirvą mėšlais apkrė̃sti K. Gerai apkrėstà žemė Plng. Jei nori iš žemės ką turėti, reikia ne tik suarti, bet ir gerai apkrė̃sti Varn. Su arklių tvartu (mėšlu iš arklių tvarto) visą lauką àpkrėčiau Skr. Viso pūdymo jis nepajėgia apkrė̃sti Ss. Mėšlą nereik priarti su šlapia žeme; geriausiai juomi apkrėsti rugių lauką A1884,79. Palik jį (figos medį) dar šį metą, ik jį apkasęs apkrėsiu NTLuk13,8. 8. N prk. daug ko turėti; būti apkrautam kuo: Darbais apkrėstas esmi R31. | refl.: Darbais apsikrė̃tęs, neturiu čėso ateiti J. 9. žr. užkrėsti 7: Àpkrečiamosios ligos DŽ. Arklys susna àpkrėstas Ėr. Utėlėms apkrėstas yr R367. Gnusais (parazitais, plaukų nešvarumais) apkrėsti ką N. Pasirodytų tau negalima kūną nuodais apkrėsti Vd. Raupsais apkrėstas BPII386. | refl.: Kaspinuočiais žmogus apsìkrečia dažniausiai kiaulieną valgydamas Š. Apsikrėtė dėmėtąja šiltine rš. Kiaulės apsìkrėtė raudonlige Šk. Apsikrėčiau utėlėm Ds. 10. prk. apimti ką, pereiti į ką, persiduoti kitam; primesti, perduoti kam ką, palenkti, patraukti: Jos baimė apkrėtė ir mane rš. | Apkrėsti prūsus krikščionybe, – rašė Marksas, – ypač stengiasi Mozūrų kunigaikštis Konradas rš. | refl.: Dabar visi apsikrė̃tę su tuo malasu (visi daro, geria) Gs. Apsikrėtė tuo raštu lyg kokia kolera (visos ėmė austi tokį raštą) Lp. 11. refl. apsivalyti: Apsikrėčiau nuo utėlių Ds. 12. (neol.) prk. apšviesti, sukultūrinti: Tėvai turi rūpintis juos apkrėsti, apmokyti Gmž. Imperatorius Leonas stačiokas ir neapikrėstas kariaunykas Gmž. 13. apieškoti: Aldą (aliai vieną) daiktelį àpkrėtė ir nieko nerado Arm. 14. apakėti: Arimą su akėčiom apikrėčiau Dgl. Apkrė̃sk dirvą po tris rozus Ktk. Pirm sėsiant reikia dirvą skersai arimą apkrėsti rš.

◊ rankàs apsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos, nemalonumų: Kas taũ (tave) paims, tai tik rankas apskrės Trgn. Tiktai rañkoms apsikrė̃sti – nenoriu ten kišties Trk. Bijau rankàs apsikrė̃sti – nenoru skolintis sugriuvusių daiktų Varn. Biesas sumanė tas ženatves! – mąstė sau, – tik rankoms apsikrėsti! LzP.

\ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti